iškėlimas

iškėlimas
iškėlìmas sm. (2) 1. pakėlimas aukštyn: Ale kas dėl rankos iškėlimo, tai suvisu kitas daiktas! Blv. 2. iškilimas (į viršų, aukštyn): Tokiu iškėlimu (žemei pašalus) gali važiuoti su dviračiu Rm. Turėjo padaryt didį iškėlimą dūmų iš miesto ChTeis20,38. | refl.: Žemės išsikėlimas nuo sušalimo javų šaknis net visai į viršų iškelia rš. 3. prk. išaukštinimas, įvertinimas: [Fransua Vijonas] tikro susidomėjimo ir iškėlimo susilaukia, galima sakyti, tik XIX amžiuje, romantizmo laikais, ir ypačiai mūsų dienomis A.Vencl. Kurie gerai tarnautų, gaus gerą sau iškėlimą GN1PvTm3,13. | refl.: Reikia, kad stovėjime nebūtų juokingumo, puikybės, savęs išsikėlimo, kito paniekinimo rš. Turim saugotis išsikėlimo Gmž. 4. stiprinimas: Balso iškė́limą bei nuleidimą gerai paženklinti, akcentą kaip reikia statyti KI37. 5. prk. atrinkimas, paskyrimas į atsakingesnį darbą; išryškinimas, nurodymas, statymas prieš akis: Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į partinių ir nepartinių darbuotojų iškėlimą (sov.) rš. Prie jaunųjų rašytojų iškėlimo prisideda komjaunimo organizacijos (sov.) sp. Reikia daugiau skirti dėmesio nacionalinių kadrų iškėlimui ir ugdymui (sov.) sp. Ištraukos turinio ryškus iškėlimas aikštėn rš. 6. išgabenimas, iškraustymas į kitą vietą: Aš iškėlimo iš valsčiaus nesibijau V.Kudir. [Kariuomenės] iškelìmas [į krantą] BŽ85. 7. refl. išsiruošimas kur: Toli šienauti – reik didelio išsikė́limo Užv. Visiems mums į veselę važiuoti yra per didelis išsikėlimas – ir kašto daug, ir namų nėra kaip palikti Vkš. Būs po viso išsikė́limo Slnt. Tatai tuo išsikė́limu ir eisi Krt. 8. išputimas, išsipūtimas: Kvynas vartojamas nuo pilvo iškėlimo ir dygulių rš. 9. davimas svarstyti, nagrinėti: Kaltinimo iškėlimas yra pirmutinis baudžiamojo proceso žingsnis Vr. Ieškinio iškėlimas rš. 10. kvietimas, šaukimas, suvadinimas: Iškėlimas sūdžių tiek jam kaštavo Žem. 11. statymas: Iškėlimas namų SD20. 12. paaukštinimas: Kryžiaus iškėlìmo šventė BŽ60. \ kėlimas; apkėlimas; atkėlimas; įkėlimas; iškėlimas; nukėlimas; pakėlimas; perkėlimas; prakėlimas; prikėlimas; sukėlimas; užkėlimas

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • įskėlimas — įskėlìmas sm. (2) DŽ1 1. NdŽ → įskelti 1: Skiepijimas įskėlimu – kai skiepūglis dedamas perskelto laukinuko ar šakos plyšio pakraštyje BTŽ. 2. įkirpta vieta, skeltukas: Pasisiūdinau švarką su įskėlimu Vkš. 3. → įskelti 10. ║ Toji nepaprasta… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškėlimas — iškėli̇̀mas dkt. Var̃tų iškėli̇̀mas iš vỹrių …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įskėlimas — įskėli̇̀mas dkt. Medẽlių skiẽpijimas įskėli̇̀mo būdù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pakėlimas — pakėlìmas sm. (2) 1. ko nors sunkaus kėlimas aukštyn: Nuo pakėlìmo sergu (kėliau sunkų daiktą) Ėr. 2. prk. pajėgimas iškęsti ką, atlaikyti: Kantrus pakėlimas visokių priklasčių M.Valanč. Čia ... pamatome, koki buvusi gerybė ir kantrumas ...… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antskėlimas — antskėlìmas (ž.) sm. (2) BŽ258, antskėlimas (1) prie kirvio privirintas plieno gabalas ašmenims, antskalas: Visai kirvio antskėlimas nudilė, reiks nešti į kalvę, kad vėl antskeltų Brs. skėlimas; antskėlimas; atskėlimas; įskėlimas; išskėlimas;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkėlimas — apkėlìmas sm. (2), apkėlimas (1) Als; Gmž → apkelti 6. ◊ apkėlìmas su kalbomìs Ls apkalbinėjimas. kėlimas; apkėlimas; atkėlimas; įkėlimas; iškėlimas; nukėlimas; pakėlimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkėlimas — atkėlìmas sm. (2) → atkelti. 1. į viršų pakėlimas: Nepratęs kūlė[ja]s neturi žiužio atkėlimo: luipt paluipt, o nepakela Šts. 2. prk. atgaivinimas: Aplinkui gi ponai išvydo, kad lietuvystė rūpinasi ne tiktai apie atkėlimą kalbos A1884,181. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atskėlimas — atskėlìmas sm. (2) → atskelti: 1. GTŽ. 2. SD1174, SD217, Ch11PvK11,19, N. | refl.: Visi atsiskėlimai nuo bažnyčios prasidėjo nuo šventvagiškos komunijos Gmž. skėlimas; antskėlimas; atskėlimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bemintystė — bemintỹstė (neol.) sf. (2) nebuvimas minties, proto: To priežastis yra iš dalies bemintystė, iš dalies per didelis savęs iškėlimas Pč …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gairė — sf. (1) J.Jabl, Nm, gaĩrė (2) BzBkXXIV283 1. kartelė, kaištis, smaigas; draudyklė; kartelė su vėliavėle; ežiaženklis: Gairės (pùkštys) ant pievų, kad neganytum J. Užsmeigė brolis gaires, kur gal bristi par upį J. Brisk brydę tiesiai ant anos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
… Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”