iškėlimas

iškėlimas
iškėlìmas sm. (2) 1. pakėlimas aukštyn: Ale kas dėl rankos iškėlimo, tai suvisu kitas daiktas! Blv. 2. iškilimas (į viršų, aukštyn): Tokiu iškėlimu (žemei pašalus) gali važiuoti su dviračiu Rm. Turėjo padaryt didį iškėlimą dūmų iš miesto ChTeis20,38. | refl.: Žemės išsikėlimas nuo sušalimo javų šaknis net visai į viršų iškelia . 3. prk. išaukštinimas, įvertinimas: [Fransua Vijonas] tikro susidomėjimo ir iškėlimo susilaukia, galima sakyti, tik XIX amžiuje, romantizmo laikais, ir ypačiai mūsų dienomis A.Vencl. Kurie gerai tarnautų, gaus gerą sau iškėlimą GN1PvTm3,13. | refl.: Reikia, kad stovėjime nebūtų juokingumo, puikybės, savęs išsikėlimo, kito paniekinimo . Turim saugotis išsikėlimo Gmž. 4. stiprinimas: Balso iškė́limą bei nuleidimą gerai paženklinti, akcentą kaip reikia statyti KI37. 5. prk. atrinkimas, paskyrimas į atsakingesnį darbą; išryškinimas, nurodymas, statymas prieš akis: Ypatingas dėmesys turi būti atkreiptas į partinių ir nepartinių darbuotojų iškėlimą (sov.) . Prie jaunųjų rašytojų iškėlimo prisideda komjaunimo organizacijos (sov.) sp. Reikia daugiau skirti dėmesio nacionalinių kadrų iškėlimui ir ugdymui (sov.) sp. Ištraukos turinio ryškus iškėlimas aikštėn . 6. išgabenimas, iškraustymas į kitą vietą: Aš iškėlimo iš valsčiaus nesibijau V.Kudir. [Kariuomenės] iškelìmas [į krantą] 85. 7. refl. išsiruošimas kur: Toli šienauti – reik didelio išsikė́limo Užv. Visiems mums į veselę važiuoti yra per didelis išsikėlimas – ir kašto daug, ir namų nėra kaip palikti Vkš. Būs po viso išsikė́limo Slnt. Tatai tuo išsikė́limu ir eisi Krt. 8. išputimas, išsipūtimas: Kvynas vartojamas nuo pilvo iškėlimo ir dygulių . 9. davimas svarstyti, nagrinėti: Kaltinimo iškėlimas yra pirmutinis baudžiamojo proceso žingsnis Vr. Ieškinio iškėlimas . 10. kvietimas, šaukimas, suvadinimas: Iškėlimas sūdžių tiek jam kaštavo Žem. 11. statymas: Iškėlimas namų SD20. 12. paaukštinimas: Kryžiaus iškėlìmo šventė 60. \ kėlimas; apkėlimas; atkėlimas; įkėlimas; iškėlimas; nukėlimas; pakėlimas; perkėlimas; prakėlimas; prikėlimas; sukėlimas; užkėlimas

Dictionary of the Lithuanian Language.

Игры ⚽ Нужна курсовая?

Look at other dictionaries:

  • įskėlimas — įskėlìmas sm. (2) DŽ1 1. NdŽ → įskelti 1: Skiepijimas įskėlimu – kai skiepūglis dedamas perskelto laukinuko ar šakos plyšio pakraštyje BTŽ. 2. įkirpta vieta, skeltukas: Pasisiūdinau švarką su įskėlimu Vkš. 3. → įskelti 10. ║ Toji nepaprasta… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • iškėlimas — iškėli̇̀mas dkt. Var̃tų iškėli̇̀mas iš vỹrių …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • įskėlimas — įskėli̇̀mas dkt. Medẽlių skiẽpijimas įskėli̇̀mo būdù …   Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas

  • pakėlimas — pakėlìmas sm. (2) 1. ko nors sunkaus kėlimas aukštyn: Nuo pakėlìmo sergu (kėliau sunkų daiktą) Ėr. 2. prk. pajėgimas iškęsti ką, atlaikyti: Kantrus pakėlimas visokių priklasčių M.Valanč. Čia ... pamatome, koki buvusi gerybė ir kantrumas ...… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • antskėlimas — antskėlìmas (ž.) sm. (2) BŽ258, antskėlimas (1) prie kirvio privirintas plieno gabalas ašmenims, antskalas: Visai kirvio antskėlimas nudilė, reiks nešti į kalvę, kad vėl antskeltų Brs. skėlimas; antskėlimas; atskėlimas; įskėlimas; išskėlimas;… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • apkėlimas — apkėlìmas sm. (2), apkėlimas (1) Als; Gmž → apkelti 6. ◊ apkėlìmas su kalbomìs Ls apkalbinėjimas. kėlimas; apkėlimas; atkėlimas; įkėlimas; iškėlimas; nukėlimas; pakėlimas …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atkėlimas — atkėlìmas sm. (2) → atkelti. 1. į viršų pakėlimas: Nepratęs kūlė[ja]s neturi žiužio atkėlimo: luipt paluipt, o nepakela Šts. 2. prk. atgaivinimas: Aplinkui gi ponai išvydo, kad lietuvystė rūpinasi ne tiktai apie atkėlimą kalbos A1884,181. 3.… …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • atskėlimas — atskėlìmas sm. (2) → atskelti: 1. GTŽ. 2. SD1174, SD217, Ch11PvK11,19, N. | refl.: Visi atsiskėlimai nuo bažnyčios prasidėjo nuo šventvagiškos komunijos Gmž. skėlimas; antskėlimas; atskėlimas; …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • bemintystė — bemintỹstė (neol.) sf. (2) nebuvimas minties, proto: To priežastis yra iš dalies bemintystė, iš dalies per didelis savęs iškėlimas Pč …   Dictionary of the Lithuanian Language

  • gairė — sf. (1) J.Jabl, Nm, gaĩrė (2) BzBkXXIV283 1. kartelė, kaištis, smaigas; draudyklė; kartelė su vėliavėle; ežiaženklis: Gairės (pùkštys) ant pievų, kad neganytum J. Užsmeigė brolis gaires, kur gal bristi par upį J. Brisk brydę tiesiai ant anos… …   Dictionary of the Lithuanian Language

Share the article and excerpts

Direct link
Do a right-click on the link above
and select “Copy Link”